Hipertenzija

Hipertenzija (HD)lėtinė liga, kurios pagrindinis simptomas yra padidėjęs kraujospūdis (BP), išskyrus simptominę hipertenziją

Jei žmogui nuolat didėja kraujospūdis (arterinė hipertenzija yra daugiau nei 140 ir 90 mmHg), tada jam dažniausiai diagnozuojama hipertenzija. Ir 90% atvejų tai tiesa. Tik 10% atvejų pavyksta nustatyti kraujospūdžio padidėjimo priežastį ir dažnai ją pašalinus išlaisvinti žmogų nuo arterinės hipertenzijos simptomo – šiuo atveju diagnozuojama simptominė hipertenzija.

Pagal PSO rekomendacijas, kraujospūdis turėtų būti laikomas normaliu, jei jis neviršija 140 ir 90 mmHg. Art.

Paprastai kraujospūdis yra labili reikšmė, tai yra, jis kinta priklausomai nuo to, ką žmogus veikia, kokioje pozicijoje jis yra, fizinio aktyvumo laipsnio, nerimo ir pan. Tačiau sveikam žmogui pasibaigus ekspozicijai, kraujospūdžio lygis po kurio laiko savaime normalizuojasi, priešingai nei pacientams, kurių kraujospūdis normalizuojasi veikiant vaistai, kurie greitai reguliuoja kraujospūdžio skaičių.   

Daroma prielaida, kad ligos pagrindas yra kraujospūdžio reguliavimo mechanizmų pažeidimas.

Hipertenzijos epidemiologija 

Rusijos Federacijos kardiologų draugijos duomenys (2020 m. ): 30-45% pasaulio gyventojų kenčia nuo hipertenzijos. Tarp 25-65 metų vyrų nustatyta 47% sergančiųjų hipertenzija, tarp moterų – apie 40%. Po 60 metų hipertenzija sergančių pacientų registruojama daugiau nei 60 proc. Dėl visuomenės senėjimo, sėslių ir antsvorio turinčių žmonių daugėjimo, pagal prognozes 2025 metais pasaulyje HD sergančių žmonių bus 1, 5 mlrd. , o tai reiškia, kad sergančiųjų šia liga padaugės 15-20 proc.

PSO mano, kad hipertenzija ir aterosklerozė yra dažniausios darbingo amžiaus gyventojų ankstyvos mirties priežastys. Šių ligų sukeltos komplikacijos, tokios kaip miokardo infarktas, lėtinė inkstų liga ar ūmus galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, yra pavojingos gyvybei, tačiau gana dažnai sukelia neįgalumą, dėl kurio jie tampa nedarbingi.

Hipertenzijos patogenezė

„Nesureaguotų emocijų liga", – hipertenziją pavadino žymus sovietų terapeutas ir mokslininkas Georgijus Fedorovičius Langas.

Kraujospūdis – tai jėga, kuria kraujas spaudžia kraujagyslės sieneles ir priklauso nuo trijų hemodinaminių parametrų: širdies išstumiamos jėgos, bendro kraujo tūrio, kuris cirkuliuoja kraujagyslėse, kiek elastingos kraujagyslės ir koks jų tonusas. yra (bendras periferinis pasipriešinimas). Viršutinį kraujospūdžio skaičių nulemia kraujo išstūmimo iš širdies jėga – sistolinis spaudimas, o mažesnis – spaudimą diastolės – širdies atsipalaidavimo metu. Tai atspindi kraujagyslių atsparumo kraujotakai laipsnį.

Kraujagyslių tonusas, savo ruožtu, reguliuojamas centrinės ir periferinės nervų sistemos, priklauso nuo mediatorių ir biologiškai aktyvių medžiagų, išsiskiriančių į kraują, taip pat išskiriamų endokrininės sistemos, komplekso įvairiose gyvenimo situacijose: per emocijas, nuovargį, fizinį. veikla. Patogenetiniai hipertenzijos mechanizmai realizuojami aktyvuojant simpatoadrenalinę ir renino-angiotenzino-aldosterono sistemas, sutrinka katijonų (natrio, kalcio ir kalio) pernešimas membranoje, padidėjus natrio reabsorbcijai inkstuose. Dėl per didelės vazokonstrikcinių junginių gamybos ir sumažėjusios slopinančių junginių gamybos taip pat atsiranda kraujagyslių tonuso reguliavimo sutrikimas. Šie junginiai veikia kraujagyslės sienelės struktūrą, ji pakinta dėl neinfekcinio uždegimo, dėl kraujagyslių lygiųjų raumenų spazmo, dėl to sutrinka mikrocirkuliacija.

Vėliau didėja kraujagyslių standumas, toliau didėja bendras kraujagyslių pasipriešinimas, sutrinka centrinės kraujospūdžio lygio reguliavimo baroreceptorių jungtis. Tai sukelia arterinę hipertenziją, funkcinius ir organinius širdies, centrinės nervų sistemos, tinklainės ir inkstų pokyčius.

Rizikos veiksniai

Hipertenzija yra daugiafaktorinė liga. Pažvelkime į veiksnius, turinčius įtakos hipertenzijos vystymuisi ir paūmėjimui:

Nekeičiami veiksniai:

• Užregistruoti artimų giminaičių hipertenzijos atvejai (paveldimumas).
• Padidėjęs kraujospūdis dažniau nustatomas vyresniame amžiuje (amžius).
• Seksualinis – spaudimas vyrams nustatomas anksčiau nei moterims. Moterims menopauzės metu padidėja rizika susirgti hipertenzija (būtent šiuo laikotarpiu 60 proc. moterų kenčia nuo aukšto kraujospūdžio). Taip yra dėl hormonų disbalanso ir emocinių bei nervinių reakcijų paūmėjimo.  
• Negroidinė rasė (šie žmonės dažniau serga ir turi sunkesnių hipertenzijos komplikacijų).
• Oro sąlygų įtaka (nuo oro priklausomi žmonės).

Keičiami veiksniai:

• Nutukę žmonės hipertenzija serga 2–6 kartus dažniau nei visa populiacija. Taip yra dėl to, kad intraperitoniniai riebalai yra hormoniškai aktyvūs, padeda slopinti lytinius hormonus, neleidžia kitiems audiniams pasisavinti gliukozę, palaiko uždegimines reakcijas, didina kraujagyslių susiaurėjimą ir kraujagyslių sienelės patinimą.
• Sumažėjęs fizinis aktyvumas padidina ligų riziką 29-50%, palyginti su labiau treniruotais žmonėmis.
• Per didelis sūrus maistas, riebalų pusiausvyros sutrikimas ir piktnaudžiavimas alkoholiu taip pat prisideda prie padidėjusio kraujospūdžio.
• Rūkymas yra neabejotinas veiksnys, kuris labai blogai veikia arterijų sieneles ir prisideda prie arterinės hipertenzijos atsiradimo ir paūmėjimo. Rūkyta cigaretė gali padidinti kraujospūdį 10-30 mmHg. Art. , skatina spazmus ir palaiko uždegiminį kraujagyslės sienelės procesą.
• Emocinė perkrova ir lėtinis stresas veikia kraujagyslių tonusą reguliuojančias sistemas ir sutrikdo jų prisitaikymą prie streso.
• Metaboliniai sutrikimai: lipidų apykaita – hipercholesterolemija ir dėl to besivystanti arterijų aterosklerozė – visada lydi hipertenzija; angliavandenių apykaita ir besivystantis cukrinis diabetas - turi įtakos hipertenzijos sunkumui ir mirštamumui nuo jos.

Hipertenzijos simptomai

Svarbu pažymėti, kad kartais hipertenzija nesukelia simptomų. Todėl žmonės, turintys hipertenzijos rizikos veiksnių, turėtų sistemingai stebėti savo kraujospūdį.

Hipertenzija turitikslinius organus. Padidėjus kraujospūdžiui kenčia būtent tokie organai: širdis, smegenys, inkstai, periferinės arterijos, tinklainė. Kadangi A/D padidėjimas yra susijęs su pirmiausia mažųjų arterijų spazmu, dėl kurio sutrinka kraujotaka, o šie organai itin jautrūs kraujotakos pablogėjimui, simptomus sukelia ir jų pokyčiai.

Pagrindiniai subjektyvūs paciento, kuriam pakyla kraujospūdis, nusiskundimai: galvos skausmai, spengimas ausyse, dažnas galvos svaigimas, „plūduriavimas" prieš akis. Vėliau, atsiradus nuolatiniams arterijos pokyčiams, atsiras skundai prastu miegu, darbingumo pablogėjimu, atmintimi, tai yra encefalopatijos požymių. Iš širdies pusės nustatomas dažnas širdies plakimas, dusulys, skausmas ar diskomfortas kairėje krūtinės pusėje, ritmo sutrikimai, vėliau pastebimi širdies nepakankamumo apraiškos dusuliu ir patinimu.

Inkstų pažeidimai prasideda labai nepastebimai, tačiau veda prie nefrosklerozės ir jų funkcijų sutrikimo. Tinklainėje išsivysto hipertenzinė angiopatija, kurią oftalmologas nustato ankstyvose ligos stadijose ir kai kuriais atvejais leidžia patvirtinti diagnozę.

Hipertenzijos paūmėjimai kartais pasireiškia latentiškai, tačiau tai nereiškia, kad tai saugu. Net nepaisant slėgio lygio, hipertenzija gali pasireikšti rimtomis komplikacijomis: širdies priepuoliu ir insultu. Kartais paūmėjimas pasireiškia kaip hipertenzinė krizė. Jai būdingas staigus kraujospūdžio padidėjimas, stiprūs galvos skausmai, veido paraudimas, šaltkrėtis, vėmimas.  Ši sąlyga reikalauja iškviesti greitąją pagalbą.

Hipertenzijos diagnozė

Teisingai surinkti anamnezės duomenys vaidina ypatingą vaidmenį diagnozuojant hipertenziją. Kruopščiai išsiaiškinama informacija apie ligos pradžią, tiriami visi galimi rizikos veiksniai ir pacientų skundai, daugiausia dėmesio skiriant nusiskundimams, apibūdinantiems organų taikinių įsitraukimą į procesą. Ypatingas dėmesys skiriamas širdies nepakankamumo, inkstų nepakankamumo, insulto anamnezėje, cukrinio diabeto, tinklainės angiopatijos ir aortos aneurizmos nustatymui.

Tyrimas, be kraujospūdžio matavimo konsultacijos metu, apima ir fizinių duomenų apie tikslinius organus įvertinimą. Šis metodas leidžia apskaičiuoti rizikos laipsnį, kuris sukuria ligos prognozę. Būtina apskaičiuoti kūno masės indeksą, jei yra svorio padidėjimas.

Po pirmosios konsultacijos gydytojas nustato preliminarią diagnozę, jei ji anksčiau nebuvo nustatyta. Toliau būtina atlikti tyrimą.

Instrumentinis tyrimas:

1. 24 valandų kraujospūdžio ir EKG stebėjimas 12 laidų.
2. Širdies ultragarsinis tyrimas (ECHO). Tai suteikia idėją apie širdies ertmių būklę ir kraujo judėjimą joje.
3. Inkstų ir kaklo arterijų ultragarsinė doplerografija.
4. Šlapimo analizė albuminurijai ir biocheminiams kraujo parametrams nustatyti.
5. Skydliaukę stimuliuojantis hormonas ir laisvasis T4. Skydliaukės funkcijai įvertinti.
6. Gydytojo oftalmologo apžiūra, siekiant įvertinti dugno kraujagyslių būklę.

Patikslinus diagnozę, kardiologas ar terapeutas (jei pacientą gydo terapeutas), išanalizavęs tyrimo duomenis ir visus galimus rizikos veiksnius, skiria vaistų terapiją.

Hipertenzijos gydymas 

Gydymo tikslas: pasiekti normalų (tikslinį) kraujospūdžio lygį ir išvengti komplikacijų. Gydymas skirstomas į medikamentinį ir nemedikamentinį.

Galvos skausmo gydymas vaistais 

Gydytojai, pasirinkdami terapiją, vadovaujasi tarptautinėmis gydytojų bendruomenių parengtomis rekomendacijomis dėl hipertenzijos gydymo.

Dabar medicinos arsenale yra gana daug vaistų, mažinančių kraujospūdį. Jie veikia žinomus patogenetinius ligos mechanizmus ir pašalina arba sumažina jų įtaką. Tai kelios vaistų grupės, pavyzdžiui, diuretikai (diuretikai), renino kanalų blokatoriai, beta blokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, AKF inhibitoriai. Parinkti juos šiam pacientui yra atsakingas gydantis gydytojas, o tai gali užtrukti, nes kiekviena vaistų grupė turi savo ypatybes ir šalutinį poveikį, be to, vaisto poveikis ne visada būna greitas būtina juos pasirinkti derinant vienas su kitu.

Kad gydymas būtų efektyvus ir būtų pasiekti ilgalaikiai jo tikslai, būtina paciento ir gydytojo sąveika bei absoliutus paciento gydymo kurso laikymasis.

Taisyklės, kurių pacientas, norintis gauti veiksmingą gydymą, turi laikytis:

1. Reguliarus vaistų vartojimas pagal nustatytą grafiką: dieną, vakare.
2. Atsiradus šalutiniam poveikiui ar abejonių, pacientas turi kreiptis į gydantį gydytoją, kad jis pakoreguotų vaistų vartojimą.
3. Negalima nustoti vartoti vaistų savarankiškai, nepasitarę su gydytoju, net jei kraujospūdis ir sveikata yra normalūs.
4. Kraujospūdžio matavimas renkantis terapiją ryte ir vakare (vesti dienoraštį), pablogėjus sveikatai (pildyti dienoraštį); jei jaučiatės gerai, 7-10 dienų ryte ir vakare, kad įsitikintumėte, jog jis stabilus, kas mėnesį.
5. Lankymasis pas gydytoją minimaliai apžiūrai su pasirinktu gydymu ir normalia sveikata 2 kartus per metus (ambulatorinis vizitas).   

Nemedikamentinės priemonės hipertenzijai gydyti

Bet kurioje hipertenzijos stadijoje būtina dirbti su keičiamais rizikos veiksniais. Tai yra hipertenzijos prevencija.

Ką pacientas gali padaryti pats, kad sumažintų aukštą kraujospūdį arba jo neliktų, atsižvelgiant į esamus hipertenzijos rizikos veiksnius?

• Venkite riebalų sankaupų kaupimosi.Svorio korekcija yra svarbiausias A/D koregavimo būdas. 10 kg svorio padidėjimas padidina kraujospūdį 10 mm Hg. Art.  
• Valgyk protingai. Jūsų racione turėtų būti kalorijų, atitinkančių jūsų svorį, gausu maisto produktų, kuriuose yra kalio ir magnio bei nesočiųjų riebalų, o sočiųjų riebalų ir paprastųjų angliavandenių kiekis turėtų būti ribotas.    
• Nevalgykite daug druskos.Tai sukelia arterijų spazmą ir skysčių susilaikymą organizme. Įrodyta, kad suvartojus žmogui per dieną >5 g druskos žymiai padidina riziką susirgti hipertenzija.  
• Stenkitės daug judėti, bet nepersistenkite.Naudinga užsiimti fizine terapija, plaukioti ar vaikščioti ir kasdien nueiti bent 10 000 žingsnių.  
• Venkite nervinės įtampos: Raskite būdą pakeisti, jei dažnai patiriate didelį nerimą ar nervinį šoką (sportas, joga, ilgi pasivaikščiojimai).  
• Venkite perteklinės įtampossusijusi su intelektine veikla.  
• Nedirbk naktimisnes sutrikdo biologinius ritmus.  
• Nedirbkite vietose, kuriose yra didelė vibracija ar triukšmas, jie veikia centrinę ir periferinę nervų ir kraujagyslių sistemas.  
• Stebėkite savo kraujospūdžio lygį, ypač jei jūsų artimieji (tėvai, broliai ir seserys) sirgo ar serga arterine hipertenzija, kad laiku imtųsi veiksmų.  
• Kreipkitės į ginekologąpriešmenopauziniu laikotarpiu ir po menopauzės, siekiant pašalinti hormonų disbalansą.  
• Laiku gydykite gretutines ligasinkstai ir antinksčiai, aterosklerozė, cukrinis diabetas, skydliaukės ligos, nutukimas, lėtinės infekcijos (pavyzdžiui, tonzilitas). Jei kenčiate nuo jų, nepamirškite, kad jie apsunkina galvos skausmo eigą.  
• Nevartokite per daug alkoholio ir nerūkykite. 

Paskirtus vaistus rekomenduojama vartoti sistemingai ir ilgą laiką, kontroliuojant kraujospūdį ir dinamiškai prižiūrint kardiologui ar terapeutui.

Atminkite, kad laiminga širdis yra sveika širdis. Kasdien būkite atidūs savo sveikatai, laikykitės gydytojų rekomendacijų.